Įsibėgėjus vasarai, Lietuvos abiturientai jau džiaugiasi gautais brandos atestatais ir mina universitetų slenksčius, nešdami prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Bet ar tikrai visi? Deja... Didelė dalis jaunuolių dar pavasarį, prieš laikydami brandos egzaminus, žinojo, kad rudenį teks palikti tėvynę ir išvykti mokytis svetur. Taip pat, dalis tėvelių jau pavasarį graužėsi, kad negalės išleisti vaikų į mokslus.

Dalis abiturientų nėra patenkinti Lietuvos aukštojo mokslo kokybės ir kainos santykiu, kita dalis neišgali susimokėti ir už tai, ką šiuo metu siūlo mūsų aukštosios mokyklos. To rezultatas - beveik trečdalis jaunų, talentingų ir protingų žmonių rudenį papildys užsienio universitetus bei svečių šalių darbo rinką. O juk mes turime teisę mokytis ir dirbti tėvynėje! Mums visiems turi būti sudarytos lygios galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje.

Mums nereikia abejotino skaidrumo reitingų sudarymo, visų tų teorinių ir "popierinių" tyrimų, kurie taip ir neišvysta dienos šviesos ir neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų. Mes norime, kad mūsų ir mūsų tėvų sumokėti pinigai už mokslą būtų skirti patiems universitetams, jų darbo kokybės gerinimui: bibliotekų, laboratorijų atnaujinimui, būtinoms priemonės įsigyti, priemonėms, kurios iš tiesų pagerintų mūsų universitetų ir mūsų išsilavinimo kokybę. Kaip sakė aktyvus jaunimo politikos veikėjas bei Naujosios sąjungos atstovas Marius Ulozas: "kas iš tų reitingų, jei po dešimties metų nebebus kam mokytis Lietuvos universitetuose. Niekam neberūpės, ar pirmoje vietoje Vilniaus universitetas, ar M. Romerio, ar kuris kitas". Ne į reitingavimus ar pseudo analizes reikėtų investuoti, o į realią naudą atnešančias priemones.

Jei Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingavimas būtų skaidrus ir jam atlikti skiriami kaštai būtų realiai mažesni, tai būtų nebloga priemonė, suteikianti objektyvią informaciją apie studijų kokybę, skatintų aukštųjų mokyklų konkurenciją, tačiau reitingavimas iš tiesų turi būti objektyvus ir skaidrus. Sumos, dabar skiriamos šiems tyrimams, yra tiesiog nesuvokiamos. Lietuvos jaunieji socialliberalai, reaguodami į tokį DPI (Demokratinės politikos instituto) akibrokštą, surengė mažą provokaciją, kurios metu, be jokių papildomų kaštų, renginį stebėjusių praeivių paprašėme sureitinguoti kelias Lietuvoje veikiančias valstybines institucijas. Ši atrakcija susilaukė nemažo praeivių dėmesio, visi noriai skyrė savo balsus pasiūlytoms institucijoms, pagal pastarųjų darbo kokybę.

LJSS informacija